Lietuvos Filosofijos Mokytojų Asociacija - Filosofijos mokymo vertinimas

Ar klasėje reikia sutarimo? Apie agonistinę pedagogiką ir jos prasmę mokykloje

Fri, 15 May 2026 16:46:00 +0000

2025 m. lapkritį VU Ugdymo mokslų instituto doktorantė ir viena iš projekto „Filosofijos mokymo

vidurinėje mokykloje vertinimas“ tyrėjų Gintė Marija Ivanauskienė stažavosi Mančesterio

universitete (Jungtinė Karalystė), kur dirbo su dr. Edda Sant – viena ryškiausių agonistinės

pedagogikos tyrėjų. Gintė rengia disertaciją apie demokratinio pilietiškumo ugdymą mokyklos

kasdienybėje, kurioje nagrinėjama, kaip mokiniai patiria demokratinį ugdymą ir kaip jis siejasi su jų

kasdienybe – (ne)dalyvavimu, skirtingomis nuomonėmis, kylančiais nesutarimais bei jų vieta

ugdymo procese.

Agonistinė pedagogika, besiremianti agonistinės demokratijos teorija (Chantal Mouffe ir kt.),

pabrėžia, kad iš visuomenės įvairovės kylantys nesutarimai nėra grėsmė, bet būtina demokratijos

dalis. Todėl ugdyme svarbu ne tiek juos slopinti, kiek mokytis nesutarti – išlaikant pagarbą, bet

kartu neprarandant galimybės išsakyti skirtingas pozicijas.

Ši perspektyva aktuali ir mokykloje. Kas nutinka, kai mokiniai klasėje nesutaria politinėmis

temomis? Ar tokios situacijos greičiau „uždaromos“, ar tampa proga padiskutuoti? Kaip sukurti

erdvę, kurioje skirtingos nuomonės būtų ne slopinamos, o išsakomos? Agonistinės pedagogikos

idėjos kviečia ieškoti atsakymų į šiuos klausimus. Kartais tai gali būti paprasti sprendimai –

atviresni klausimai, diskusijai skirta pamokos dalis ar užduotys, leidžiančios pažvelgti į temą iš

skirtingų perspektyvų. Mokytojo vaidmuo čia itin svarbus – jis kuria erdvę pliuralizmui, bet kartu

padeda išlaikyti pagarbų santykį, skatina pastebėti ir reflektuoti kylančias emocijas.

Šie klausimai svarbūs ir vykdomo projekto „Filosofijos mokymo vidurinėje mokykloje vertinimas“,

kurį įgyvendina Vilniaus universitetas, tyrimui, kurio tikslas – išsiaiškinti, kaip mokyklose

vykdoma filosofijos programa, kokie mokinių pažangos vertinimo būdai taikomi ir kaip juos būtų

galima tobulinti. Dėmesys šiame tyrime skiriamas įvairiems ugdymo metodams, o filosofijos

pamokose atsiveria ypatinga erdvė diskusijoms ir asmeniniams požiūriams formuotis. Būtent čia

išryškėja ryšys su agonistinės pedagogikos idėjomis: jei diskusija tampa svarbia mokymosi dalimi,

aktualu ir tai, kaip ji vertinama, kokie gebėjimai joje laikomi svarbiais. Vertinimas tokiu atveju gali

apimti ne tik turinio supratimą, bet ir gebėjimą dalyvauti diskusijoje: klausytis kitų, pagrįstai

nesutikti, išlaikyti pagarbų santykį ir mokytis matyti kitą ne kaip priešą, o kaip priešininką –

oponentą, su kuriuo nesutarimas yra įmanomas ir prasmingas.

Šios temos kviečia pažvelgti į ugdymą ne tik kaip į žinių perteikimą, bet ir kaip į erdvę, kurioje mokomasi būti demokratiškos, pliuralistinės visuomenės dalimi.

Straipsnis parengtas kaip edukacinio tyrimo „Filosofijos mokymo vidurinėje mokykloje vertinimas“

Nr. P-EDU-23-19 dalis.

Filosofijos mokytojams pristatyti projekto „Filosofijos mokymo vidurinėje mokykloje vertinimas“ rezultatai

Mon, 09 Mar 2026 16:33:00 +0000

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vykusios Lietuvos mokinių filosofijos olimpiados metu filosofijos mokytojams buvo pristatytas edukacinis tyrimų projektas „Filosofijos mokymo vidurinėje mokykloje vertinimas“, vykdomas VU Filosofijos fakultete. Projektui vadovauja Richard Alan Cohen.

Projekto tyrėja ir Lietuvos filosofijos mokytojų asociacijos prezidentė Miglė Petronytė mokytojams pristatė pirmuosius surinktus duomenis apie filosofijos mokymą Lietuvos mokyklose. Pristatymo metu aptarta filosofijos dalyko situacija skirtinguose Lietuvos miestuose, filosofiją besirenkančių mokinių skaičiaus tendencijos, taip pat iššūkiai, kylantys sisteminant ir analizuojant duomenis apie filosofijos mokymo praktiką skirtingose ugdymo įstaigose. Taip pat diskutuota apie netolygų dalyko paplitimą bei filosofijos dalyko poreikį bei svarbą bendrojo ugdymo sistemoje.

Projekto vadovas prof. Richard Alan Cohen bei tyrėja doc. dr. Jolanta Saldukaitytė mokytojams pristatė vasarą vyksiantį Levino seminarą ir pakvietė filosofijos mokytojus aktyviai jame dalyvauti. Savo vykdomas veiklas taip pat pristatė mokytoja Kristina Petrošienė bei Vilniaus universiteto doktorantė Gintė Marija Ivanauskienė. Pranešimuose buvo aptartos filosofijos mokymo praktikos mokyklose.

Susitikimo metu mokytojai aktyviai įsitraukė į diskusijas, dalijosi savo patirtimis, aptarė praktinius iššūkius dėstant filosofiją skirtingose mokyklose ir išreiškė norą prisidėti prie tolimesnių projekto veiklų. Diskusijose atsiskleidė poreikis stiprinti filosofijos mokytojų bendradarbiavimą, dalintis metodine medžiaga bei kurti tvirtesnį filosofijos mokytojų tinklą Lietuvoje.

Projektas „Filosofijos mokymo vidurinėje mokykloje vertinimas“ siekia kompleksiškai analizuoti filosofijos mokymo situaciją Lietuvoje, daug dėmesio skirdamas filosofinio mąstymo ugdymui, mokymo metodams ir mokytojų rengimui.

Filosofijos mokymo vidurinėje mokykloje vertinimas

Tue, 01 Apr 2025 15:11:00 +0000

Vilniaus universitetas drauge su partneriais, tarp kurių ir Lietuvos filosofijos mokytojų asociacija, vykdo projektą „Filosofijos mokymo vidurinėje mokykloje vertinimas“. Projekto tikslas – kurti ir įgyvendinti rekomendacijas bei strategijas, padedančias vertinti mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus filosofijos pamokose gimnazijose, taip pat kurti mokymo ir vertinimo sistemą, pritaikytą tokių pamokų dalyko specifikai.

Projektas grindžiamas holistiniu požiūriu, apimančiu tris pagrindines sritis: pačią filosofiją, filosofijos mokymą ir vertinimą bei mokytojų rengimą. Pagrindinis dėmesys skiriamas mokinių filosofinio mąstymo gebėjimų ugdymui: gebėjimui suprasti tekstus, formuluoti klausimus, konstruoti pagrįstus samprotavimus, vertinti skirtingas perspektyvas, atrasti alternatyvius kritinius požiūrius ir dalyvauti struktūruotose diskusijose.

Projekto metu bus analizuojami tiek tradiciniai, tiek inovatyvūs filosofijos mokymo metodai: objektyvūs testai, esė rašymas, teksto interpretacija, kūrybinės užduotys, multimodalinės strategijos, dialogas ir debatai, fenomenais grįstas mokymasis bei kiti metodai. Bus vertinamas šių metodų veiksmingumas ir rekomenduojamos geriausios praktikos. Esant poreikiui, bus kuriami naujos metodinės priemonės, atliepiančios šiuolaikinius mokymo ir vertinimo poreikius.

Atsižvelgiant į filosofijos dalyko specifiką ir Lietuvos bendrojo ugdymo kontekstą, projekte siekiama sukurti pažangią, filosofiškai pagrįstą ir ugdymo realybę atitinkančią vertinimo perspektyvą, kurios tikslas – ne tik objektyviai fiksuoti mokymosi rezultatus, bet ir apimti patį mokymosi procesą. Šiuo metu taikomos vertinimo priemonės, dažnai perimtos iš kitų disciplinų, ne visuomet tinkamai atspindi filosofijos mokymo pobūdį – jos gali būti nepakankamai jautrios kritinio mąstymo, argumentavimo ar filosofinio samprotavimo kokybei. Atsižvelgdami į šiuos iššūkius, tyrėjai sieks pasiūlyti ne tik veiksmingas mokinių pasiekimų vertinimo priemones, bet ir metodikas, skirtas mokymo(si) proceso kokybei vertinti.

Tyrimas grindžiamas tarpdisciplininiu požiūriu, pasitelkiant filosofijos, edukologijos ir medijų studijų įžvalgas. Šių sričių jungtis leidžia filosofijos mokymą suvokti ne tik kaip akademinį ar mokyklinį dalyką, bet ir kaip kultūrinį bei socialinį reiškinį, kuriame svarbų vaidmenį atlieka kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir komunikaciniai gebėjimai.

Tyrimas Nr. P-EDU-23-19 yra bendrai finansuojamas Europos Sąjungos (Projektas „Edukacinių tyrimų proveržis“ Nr. 10-044-P-0001)

Research No. P-EDU-23-19 is co-funded by the European Union (Project „Breakthrough in Educational Research“ No 10-044-P-0001)