2025 m. lapkritį VU Ugdymo mokslų instituto doktorantė ir viena iš projekto „Filosofijos mokymo

vidurinėje mokykloje vertinimas“ tyrėjų Gintė Marija Ivanauskienė stažavosi Mančesterio

universitete (Jungtinė Karalystė), kur dirbo su dr. Edda Sant – viena ryškiausių agonistinės

pedagogikos tyrėjų. Gintė rengia disertaciją apie demokratinio pilietiškumo ugdymą mokyklos

kasdienybėje, kurioje nagrinėjama, kaip mokiniai patiria demokratinį ugdymą ir kaip jis siejasi su jų

kasdienybe – (ne)dalyvavimu, skirtingomis nuomonėmis, kylančiais nesutarimais bei jų vieta

ugdymo procese.

Agonistinė pedagogika, besiremianti agonistinės demokratijos teorija (Chantal Mouffe ir kt.),

pabrėžia, kad iš visuomenės įvairovės kylantys nesutarimai nėra grėsmė, bet būtina demokratijos

dalis. Todėl ugdyme svarbu ne tiek juos slopinti, kiek mokytis nesutarti – išlaikant pagarbą, bet

kartu neprarandant galimybės išsakyti skirtingas pozicijas.

Ši perspektyva aktuali ir mokykloje. Kas nutinka, kai mokiniai klasėje nesutaria politinėmis

temomis? Ar tokios situacijos greičiau „uždaromos“, ar tampa proga padiskutuoti? Kaip sukurti

erdvę, kurioje skirtingos nuomonės būtų ne slopinamos, o išsakomos? Agonistinės pedagogikos

idėjos kviečia ieškoti atsakymų į šiuos klausimus. Kartais tai gali būti paprasti sprendimai –

atviresni klausimai, diskusijai skirta pamokos dalis ar užduotys, leidžiančios pažvelgti į temą iš

skirtingų perspektyvų. Mokytojo vaidmuo čia itin svarbus – jis kuria erdvę pliuralizmui, bet kartu

padeda išlaikyti pagarbų santykį, skatina pastebėti ir reflektuoti kylančias emocijas.

Šie klausimai svarbūs ir vykdomo projekto „Filosofijos mokymo vidurinėje mokykloje vertinimas“,

kurį įgyvendina Vilniaus universitetas, tyrimui, kurio tikslas – išsiaiškinti, kaip mokyklose

vykdoma filosofijos programa, kokie mokinių pažangos vertinimo būdai taikomi ir kaip juos būtų

galima tobulinti. Dėmesys šiame tyrime skiriamas įvairiems ugdymo metodams, o filosofijos

pamokose atsiveria ypatinga erdvė diskusijoms ir asmeniniams požiūriams formuotis. Būtent čia

išryškėja ryšys su agonistinės pedagogikos idėjomis: jei diskusija tampa svarbia mokymosi dalimi,

aktualu ir tai, kaip ji vertinama, kokie gebėjimai joje laikomi svarbiais. Vertinimas tokiu atveju gali

apimti ne tik turinio supratimą, bet ir gebėjimą dalyvauti diskusijoje: klausytis kitų, pagrįstai

nesutikti, išlaikyti pagarbų santykį ir mokytis matyti kitą ne kaip priešą, o kaip priešininką –

oponentą, su kuriuo nesutarimas yra įmanomas ir prasmingas.

Šios temos kviečia pažvelgti į ugdymą ne tik kaip į žinių perteikimą, bet ir kaip į erdvę, kurioje mokomasi būti demokratiškos, pliuralistinės visuomenės dalimi.

Straipsnis parengtas kaip edukacinio tyrimo „Filosofijos mokymo vidurinėje mokykloje vertinimas“

Nr. P-EDU-23-19 dalis.